132 Views

kodėl tradiciniai mokymo metodai žlunga

SixReasons=2

Antrosios kalbos svarba yra vis geriau suprantama ir palaikoma mokyklų programose. Daugelyje šalių vaikai pradeda mokytis anglų kalbos maždaug nuo aštuonerių metų. Įvairiuose etapuose, artėjant vidurinės mokyklos (šeštos klasės) pabaigai, privalomi anglų kalbos supratimo ir kompozicijos testai. Be tinkamo anglų kalbos mokėjimo gana sunku gauti vietą universitete studijuoti bet ką, jau nekalbant apie mokslą, technologijas ar mediciną. Ši sistema pabrėžia, kad anglų kalbai teikiama didelė reikšmė. Ironiška, bet anglų kalbos (ar bet kurios kitos antrosios kalbos) mokymas šiuo būdu yra pasmerktas nesėkmei. Štai kodėl.

Pirmoji priežastis:

Iš mokinių tikimasi, kad jie vienu metu išmoks visus kalbos aspektus. Užuot pirmiausia įsisavinus kalbos garsus, kaip kūdikis įsisavina savo gimtąją kalbą, dešimtmečiai vaikai turi girdėti garsus, žiūrėti į simbolius (raides), kurie gali būti iš visai kitos abėcėlės, mokytis abstrakčių gramatikos taisyklių, kurios yra nelogiškos ir painios, ir kažkaip žongliruoti šiomis skirtingomis smegenų veiklomis vienu metu. Klausymasis, supratimas, skaitymas, rašymas ir šių naujų ir svetimų garsų atkūrimas žodžiu – tai skirtingi įgūdžiai.

Svarbu, kad vaikai iš pradžių pripratintų ausis prie kalbos (ją girdėdami), tada kalbėtų, o tik paskui skaitytų ir rašytų. Tokia yra natūrali gimtosios kalbos raida. Tokia turėtų būti antrosios, trečiosios ar ketvirtosios kalbos mokymosi tvarka.

Antroji priežastis:

Mokiniai negauna pakankamai individualaus kalbėjimo laiko. Mokymasis kalbėti kalba apima sudėtingą ir subtilią vokalo ir klausos sąveiką. Mes girdime save ir dinamiškai koreguojame savo pastangas. Klasėje dažniausiai mokinių prašoma kartoti arba deklamuoti grupėmis, todėl mokytojui sunku išgirsti atskiro mokinio balsą, o mokiniui dar sunkiau išgirsti savo balsą. Kalbėjimo vienas su kitu laikas yra labai ribotas. Gana įprasta, kad nedidelė saujelė „žvaigždžių“ mokinių dominuoja bet kuriuo individualaus kalbėjimo metu. Nedrąsūs ir neužtikrinti mokiniai lieka antrame plane ir gali praleisti ištisus metus neturėdami galimybės išgirsti, kaip jie kalba angliškai.

Trečioji priežastis:

Mokiniai negauna pakankamai tiesioginio grįžtamojo ryšio. Įprastoje klasėje, kurioje mokosi 30-40 mokinių, mokytojai neturi laiko dirbti individualiai; tikimasi, kad mokiniai pakartos dalykus grupėse, leidžiant nedrąsiems mokiniams dalyvauti pasyviai. Net turtingesnėse mokyklų sistemose, kuriose yra pažangios kalbų laboratorijos ir multimedijos mokymai, mokiniai gali dirbti be mokytojo, tiesiogiai stebinčio jų pažangą.

Dažnai beasmenėse perpildytose klasėse mokiniai praleidžia daug pamokų taip ir nepasiekdami minimalaus kalbos mokėjimo lygio.

Ketvirtoji priežastis:

Nukenčia tarimas. Gimtakalbių trūkumas dažnai reiškia, kad mokytojo pavyzdys, pagal kurį mokiniai turi modeliuoti savo pastangas, iš pat pradžių yra klaidingas. Daugelyje šalių anglų kalbos gali mokyti mokytojai, kuriems anglų kalba nėra gimtoji. Jų anglų kalbos akcentas nepadeda mokiniams išmokti taisyklingo tarimo.

Penktoji priežastis:

Slopinimas veda prie nesėkmės. Vyresni mokiniai labiau nei kitų pamokų metu drovisi ar net bijo bandyti kalbėti per užsienio kalbos pamokas. Kadangi rašytiniuose testuose daugiausia dėmesio skiriama skaitymo supratimui ir rašymo gebėjimams, viso pasaulio mokyklų sistemos ruošia abiturientus, kurie moka skaityti angliškai vidurinės mokyklos lygiu (arba geriau), bet nemoka paklausti kelio ar užsisakyti restorane.

Nerimas dėl rezultatų nėra būdingas tik kalbų pamokoms, tačiau jis jose pasireiškia akivaizdžiau nei bet kurio kito dalyko pamokose. Dėl nuolatinių nesėkmių, kai nepavyksta ištarti sudėtingo, svetimo garso arba išmokti žodžius su taisyklingu tarimu, daugelis mokinių jaučia nenorą lankyti kalbų pamokas.

Šeštoji priežastis:

Tradiciniai ugdymo modeliai orientuoti į taisymą. Vakarietiškame švietime daug dėmesio skiriama įsiminimui. Mokinio sėkmė dažnai priklauso nuo gebėjimo perprasti faktus. Grįžtamasis ryšys paprastai apsiriboja taisymu, t. y. nurodymu, kas negerai namų darbe ar kontroliniame darbe. Akcentuojant klaidas, kalbos besimokantieji (ir taip kenčiantys nuo nerimo dėl rezultatų) yra pratinami bijoti taisymų kaskart, kai tik prabyla.

Visos šios šešios priežastys trukdo įgyti sėkmingus ir sklandžius kalbos įgūdžius. Vidutiniški anglų kalbos testų rezultatai daugelyje šalių rodo, kad šis tradicinis antrosios kalbos mokymo metodas yra iš esmės nesėkmingas.

Išeitis yra paprastesnė, nei manote. Sužinokite daugiau apie tai, kaip jūsų vaikas gali mokytis anglų kalbos kaip antrosios kalbos http://www.helendoron.lt

 

 

 

133 Views

kodėl tradiciniai mokymo metodai žlunga

SixReasons=2

Antrosios kalbos svarba yra vis geriau suprantama ir palaikoma mokyklų programose. Daugelyje šalių vaikai pradeda mokytis anglų kalbos maždaug nuo aštuonerių metų. Įvairiuose etapuose, artėjant vidurinės mokyklos (šeštos klasės) pabaigai, privalomi anglų kalbos supratimo ir kompozicijos testai. Be tinkamo anglų kalbos mokėjimo gana sunku gauti vietą universitete studijuoti bet ką, jau nekalbant apie mokslą, technologijas ar mediciną. Ši sistema pabrėžia, kad anglų kalbai teikiama didelė reikšmė. Ironiška, bet anglų kalbos (ar bet kurios kitos antrosios kalbos) mokymas šiuo būdu yra pasmerktas nesėkmei. Štai kodėl.

Pirmoji priežastis:

Iš mokinių tikimasi, kad jie vienu metu išmoks visus kalbos aspektus. Užuot pirmiausia įsisavinus kalbos garsus, kaip kūdikis įsisavina savo gimtąją kalbą, dešimtmečiai vaikai turi girdėti garsus, žiūrėti į simbolius (raides), kurie gali būti iš visai kitos abėcėlės, mokytis abstrakčių gramatikos taisyklių, kurios yra nelogiškos ir painios, ir kažkaip žongliruoti šiomis skirtingomis smegenų veiklomis vienu metu. Klausymasis, supratimas, skaitymas, rašymas ir šių naujų ir svetimų garsų atkūrimas žodžiu – tai skirtingi įgūdžiai.

Svarbu, kad vaikai iš pradžių pripratintų ausis prie kalbos (ją girdėdami), tada kalbėtų, o tik paskui skaitytų ir rašytų. Tokia yra natūrali gimtosios kalbos raida. Tokia turėtų būti antrosios, trečiosios ar ketvirtosios kalbos mokymosi tvarka.

Antroji priežastis:

Mokiniai negauna pakankamai individualaus kalbėjimo laiko. Mokymasis kalbėti kalba apima sudėtingą ir subtilią vokalo ir klausos sąveiką. Mes girdime save ir dinamiškai koreguojame savo pastangas. Klasėje dažniausiai mokinių prašoma kartoti arba deklamuoti grupėmis, todėl mokytojui sunku išgirsti atskiro mokinio balsą, o mokiniui dar sunkiau išgirsti savo balsą. Kalbėjimo vienas su kitu laikas yra labai ribotas. Gana įprasta, kad nedidelė saujelė „žvaigždžių“ mokinių dominuoja bet kuriuo individualaus kalbėjimo metu. Nedrąsūs ir neužtikrinti mokiniai lieka antrame plane ir gali praleisti ištisus metus neturėdami galimybės išgirsti, kaip jie kalba angliškai.

Trečioji priežastis:

Mokiniai negauna pakankamai tiesioginio grįžtamojo ryšio. Įprastoje klasėje, kurioje mokosi 30-40 mokinių, mokytojai neturi laiko dirbti individualiai; tikimasi, kad mokiniai pakartos dalykus grupėse, leidžiant nedrąsiems mokiniams dalyvauti pasyviai. Net turtingesnėse mokyklų sistemose, kuriose yra pažangios kalbų laboratorijos ir multimedijos mokymai, mokiniai gali dirbti be mokytojo, tiesiogiai stebinčio jų pažangą.

Dažnai beasmenėse perpildytose klasėse mokiniai praleidžia daug pamokų taip ir nepasiekdami minimalaus kalbos mokėjimo lygio.

Ketvirtoji priežastis:

Nukenčia tarimas. Gimtakalbių trūkumas dažnai reiškia, kad mokytojo pavyzdys, pagal kurį mokiniai turi modeliuoti savo pastangas, iš pat pradžių yra klaidingas. Daugelyje šalių anglų kalbos gali mokyti mokytojai, kuriems anglų kalba nėra gimtoji. Jų anglų kalbos akcentas nepadeda mokiniams išmokti taisyklingo tarimo.

Penktoji priežastis:

Slopinimas veda prie nesėkmės. Vyresni mokiniai labiau nei kitų pamokų metu drovisi ar net bijo bandyti kalbėti per užsienio kalbos pamokas. Kadangi rašytiniuose testuose daugiausia dėmesio skiriama skaitymo supratimui ir rašymo gebėjimams, viso pasaulio mokyklų sistemos ruošia abiturientus, kurie moka skaityti angliškai vidurinės mokyklos lygiu (arba geriau), bet nemoka paklausti kelio ar užsisakyti restorane.

Nerimas dėl rezultatų nėra būdingas tik kalbų pamokoms, tačiau jis jose pasireiškia akivaizdžiau nei bet kurio kito dalyko pamokose. Dėl nuolatinių nesėkmių, kai nepavyksta ištarti sudėtingo, svetimo garso arba išmokti žodžius su taisyklingu tarimu, daugelis mokinių jaučia nenorą lankyti kalbų pamokas.

Šeštoji priežastis:

Tradiciniai ugdymo modeliai orientuoti į taisymą. Vakarietiškame švietime daug dėmesio skiriama įsiminimui. Mokinio sėkmė dažnai priklauso nuo gebėjimo perprasti faktus. Grįžtamasis ryšys paprastai apsiriboja taisymu, t. y. nurodymu, kas negerai namų darbe ar kontroliniame darbe. Akcentuojant klaidas, kalbos besimokantieji (ir taip kenčiantys nuo nerimo dėl rezultatų) yra pratinami bijoti taisymų kaskart, kai tik prabyla.

Visos šios šešios priežastys trukdo įgyti sėkmingus ir sklandžius kalbos įgūdžius. Vidutiniški anglų kalbos testų rezultatai daugelyje šalių rodo, kad šis tradicinis antrosios kalbos mokymo metodas yra iš esmės nesėkmingas.

Išeitis yra paprastesnė, nei manote. Sužinokite daugiau apie tai, kaip jūsų vaikas gali mokytis anglų kalbos kaip antrosios kalbos http://www.helendoron.lt